Atgal Kita Ankstesnė

Gerai apmokamas darbas vilnietei smogė kitu galu: pakrikus sveikatai teliko viena išeitis

, NEPUDRINK MUMS SMEGENŲ APIE STRESO SUVALDYMUS IR KLIZMAS, BET PARAŠYK TO VERGVALDŽIO ĮMONĖS SAVININKO, PAS KURI DIRBO ŠI VERGĖ, VARDĄ IR PAVARDĘ, KAD TĄ NIEKŠĄ MATYTU VISI LIETUVOS VERGAI. Daugiau...

Esu darboholike. Gyvenu tik tuomet, kai dirbu. Kai nedirbu visiskai neturiu jegu. Labai aiskiai suvokiu, kad gyvenimas ne vien tam skirtas, visai nedirbti nenoriu, bet sumazinti ju bandysiu... perfekcionizmas priveda prie tokiu situaciju. Taigi, ne visi mokame dirbti valdiskai.. Daugiau...

Po studiju man buvo 23 metai. Pirmoji mano darboviete ir buvo ta vieta, kur atlikinejau praktika, prieme jie mane is karto. po 10 metu darbo paprastu vadybininku - techniku, mane gimtadienio proga pasikviete imones akcininkai ir pasveikindami iteike dovanele ir voka su nauja sutartimi, kur buvo pasiulyta gera alga, padorios pareigos. Tapau komercijos departamento direktorium. Bet tuos 10 metu as tik 1 kart turejau bilioteni, as kiekviena vasara pavaduodavau visus, kas is grietineles norejo eiti atostogu, pats atostogaudavau ziema arba rudeni (kaip beje ir dabar man atostogos). As praktiskai mazai ir to asmeninio gyvenimo turejau pirmuosius metus, kai dar imone nebuvo isipletusi, darbo buvo per akis. O cia mergaite realiai per didele nasta sau uzsikrove, bet nesuprantu, kam del to dabar verkslenti? Daugiau...

Skiedalas -arba vadovaujančios pareigos mulkių kompanijoje. 25 metų amžiaus žmogutis būna tik ką baigęs aukštus mokslus .Kaip galima teigti kad ilgai ir nuosekliai Dovilė siekė pareigų?Kas metus padirbusiai mergaitei patiki vadovaujančias pareigas?Arba mulkis ,arba aferistas kad paslėpti galus ir kitą palikti kaltu.Vaikystė baigėsi .Gyvenimas ir yra ištisas stresas. Daugiau...

Ta pati pagalvojau.tokiu metu veikiau vidutines grandies vadove.nebent dirbo uz pavaldinius,nes nesugebejo deleguoti darbu arba perfekcioniste - geriau negu as niekas nepadarys,arba pareigos tik "ant popieriaus"pati ir valytoja,ir sekretore,ir vadybininke dirbo.. Daugiau...

Stresas, tai ne nuo tik kruvio. Tai ir nuo pazeminimu, kuriuos reikia istverti, nuo vadovybes ir kolegu nesiskaitymo. Amzina konkurencija ir pan. Tai kaip tu suvaldysi ta stresa kai is taves tikisi dirbti 12 val per diena ir nemaziau. O uz maziau gauni tik pasaipas ir izeidimus. Zodziu psichologe matyt gyvena savo mazam pasaulelyje, bet nelabai susidurus su siuolaikiniu gyvenimu ofise. Tai ne primityvus sprendimas iseiti is darbo, o vienintelis ir teisingas sprendimas. Daugiau...

Butent viskas ok.o ji ka norejo nuo 8iki17 dirbt?gaut atostogas?pietu pertraukeles?dar gal kelialapi i sanatorija?gal dar kazkokias darbo kruvio normas sugalvos?darbo reik kraut tiek,kiek paveza balansuodama ant savo galimybiu ribos,o moket tiek mazai,kiek imanoma,kad islaikyt darbuotoja.ir ne centu daugiau.tokia varomoji kapitalizmo taisykle.viskas cia gerai. Daugiau...

Ok tai ok, o kaip su gyvenimu? Kokia prasmė? Atart 12 val. ir griūt į lovą, jaučiant pasitenkinimą, kad kažkam uždirbi namą, naują mašiną....Kada verslininkai supras, kad be darbuotojų jvieni jie nieko nepasieks. Ir apskritai, kokioj nervingoj, įsitemposioj aplinkoj gyvenam. Pažiūrėkit vieni į kitų veidus - pavargę, liūdni... Ar gera taip gyventi. Juk viskas atsisuks prieš mus pačius. Daugiau...

Ir aš buvau atsidūręs panašioje situacijoje. Darbo pareigos labai skambios ir toje srityje labai siekiamos. Kai pradėjau dirbti tose pareigose, įmonės rezultatai po 1,5 mėn. labai ženkliai šoktelėjo į viršų (daug naujų klientų, apyvarta didelė, aukšta kokybė). Aukščiausioji valdžia, pamačiusi mano rezultatus, tik rankomis trynė ir kuo toliau, tuo daugiai darbų krovė man. Net sekmadieniais, per tą vienintelę išeiginę, iš darbo skambindavo. Atsibodo tos nesąmonės, tai apsisukau ant kulno ir išėjau iš darbo. Dabar, kiek žinau, vėl įmonėje taip prastai, kaip radau atėjęs. Psichologai straipsnyje tikrai nusišneka. Bet žinokite - sveikata aukščiau visko. Daugiau...

Labai dziaiugouos kad manm jau nebereikia dirbt ir krasut turtu ponams turbut neistverciau taip nudarbinami zmones kur nerdirbtu kad tik is jo isspaust visas jegas o kai nebeoajegs dirbt ismes as dirbau kitaip mes juokdavomes kad i darba einam kaip i evente pasipuosusios nusimaudzoiyusios pasidaziusios kas ryta vaziuodavom i darba darbe savas kolektyvas savi draugiski veidai tuoj pusryciaujam ksavute sumustiniai sudedam bendrai pavalgom ir sedam dirbt iki pietu tikrai neatiduodavom bisu jegu jeoi susirgdavom viletiebis uzmioka,mas 100 procebtu sedvi iseigines per kurias net pamirsti darba o ko ten galvot apie ji yra idomiau ba kaip dabar tai vergove ir aciu dievui kad as ne verge Daugiau...

Teko turėti darbą prestižinėje kompanijoje, su labai geru atlyginimu. Deja, bet kai kiekvieną dieną ryte atsikėlus ir vien pagalvojus apie tai, kaip į darbą reiks važiuoti, jau stresas ir galvos skausmas, darbe total košmar tempas + šaraškino kontora + didžiulė atsakomybė, o kiekvieną dieną būdavo sunku susilaikyti, kad ką nors iš valdžios kur nepasiuntus, o laikydavo tik didelis (tikrai geras) atlyginimas (ne 1000 EUR), tai...Bet finale kiek bekentėtum, nieko nebus. Po to tie pinigai per gerklę gali išlysti, o jei sveikata rimtai pareis - ir jų gali nepakakti...Tad reikia ieškotis darbo, kur būtų normalus atlyginimo-aplinkos santykis. Psichologai apskritai nusišneka čia. Konkretūs grybai. Reikia tiesiog imti ir nepabijoti pasakyti GANA, aš žmogus, aš noriu gyventi. Taškas. Ir tikrai nebijoti žengti tą žingsnį net tada, kai situacija tikrai nedėkinga (nėra jokių kitų darbo variantų, paskolos kaba, šeima ir t.t.). Atidedant, bandant sau įteigti, kad "pakentėsiu, viskas bus gerai", juolab dar kaltinti save, kad gal žioplas, gal naglumo trūksta, gal gal gal - čia tik savęs apgaudinėjimas ir situacijos vilkinimas. Daugiau...

Jeigu žmogus turi hobį - tai galima mokyti jį atsijungti nuo darbo. Bet jeigu neturi - realiai niekas nepadės. O hobis dažniausiai atrandamas vaikystėje. Taip kad papasakojimo "išmok atsijungti" tikrai nepakaks, nes tame ir esmė, kad žmogus nemoka atsijungti, nes neturi mėgiamo užsiėmimo. Daugiau...

Vergai jūs vergai , ir dar tokie kurie dėl didesnės pono išmaldos alkūnėmis braunasi virš kitų galvų , kad vėliau galėtų dar labiau spausti žemiau esančius vergus. Karjera aptemusios akys . Kraudamos pelnus dykaduoniams savininkams. Kartais būna pas kai kuriuos proto " prašviesėjimas " ir ne tada vardan ko ? o tada kai luošas ir niekam nereikalingas tampa. Vadovaukitės : nesiplėšyk , nespėsi šiandien - ryt bus diena , neapsiš iks ir ne išgaiš dėl savo pelnų , kad meilužės Havajuose trumpiau užpakalius kaitins. Daugiau...

Norint Lietuvoje gerai gyventi reikia dirbti už du ar ir už tris jeigu sugebi sau taip efektyviai susiorganizuoti darbą. O norint suvaldyti stresą tikrai man labai padėjo ir padeda tiesiog supratimas, kad altruizmas yra aukščiausia egoizmo išraiška. Be to domėjimasis vedomis suteikė gyvenimui tokios ramybės. :) Turiu privačią įmonę kur dirbu viską ir po 16 val. ir taip jau 16 metų. :) Dirbu ne dėl pinigų man labai patinka mano darbas ir mėgaujuosi ne uždarbiu o savo klientais kurie dėkoją už tinkamus mano pasiūlymus ar sprendimus. Išvada. reikia daugiau bendrauti su žmonėmis kuriems esi įdomus kaip žmogus ir tai visiškai nesvarbu ar bendradarbiai, ar klientai ar gatvėje sutikti žmonės. Be abejonės pirmiausia pats turi išmokti priimti kitus žmones tokius kokie jie yra, tada ir bendravimas keičiasi, jis daug ramesnis be streso. :) Ramybės visiems. Daugiau...

As per savo darba nespeju nei namie nieko pasidaryt, nei pailset normaliai, kartais svajoju, kad geriau su mielu noru dirbciau kokiam sandely ir po 8 valandu iseiciau namo, bet mano darbas mane persekioja visur Daugiau...

Maži atlyginimai blogai. Dideli smogia tuo galu, kad norint daugiai užsidribti, reikia daugiau ir produktyviau dirbti. Visuose be išimties o straipsniuose prasismelkia 2 mintys, kad reikia tapti pašalpiniu, arba emigruoti. Tuo ir pasireiškia griaunamoji, o veikla. Apie laimingus žmones Lietuvoje matomai neleidžia rašyti konservatoriška cenzūra. Daugiau...

Dirba po 12 ir daugiau valandu ,beveik be atostogu dirba tekancios saules salies gyventojai.nedejuoja gyvena darbu, o pas mus tinginiai depresuojantys individai skundziasi.Kalta psichika zmogaus, paveldeti dejuotojo genai, nenoras daug dirbti! Kazkada lietuviai buvo kaip japonai darbstus,megstantys darba. Gaila ,kad dauguma darbsciausiuju palieka sita svogeriu sali ,ir dirba kitose salyse. Daugiau...

Tai eik i maksima dirbti kasininke uz minimuma iki pencijos ark ir zinok dar daugiau atsakomybes bus ir streso jai truks cento kasoje, as 16 metu dirbu nieko neuzdirbu terp skolu skestu nou streso jau pora kart lygoninei gulejau gydziausi nervus neatlaikiau itampos, tai jai tu budama 25 metu pasiekiai aukstu pareigu tai ir lik jose bent jau namie turesi pinigu ant duonos kasnio ir nereiks su vyru kapotis ir visa sukaupta stresa islieti ant vaiku nes nepajegi islaikiti busto Daugiau...

Akivaizdu,kad psichologė nesidirbusi tokiose įmonėse. Užteko paskaityt - keist darbą primityvu. Geriau kankintis ir 20m ieškot būdo kaip išeit iš streso, ir ji mielai padės gilintis į save ir problemą už atitinkamą kainą Daugiau...

Juk net patys normaliausi atlyginima sutinka pakelt tik tada, kai jau kita susirandi. as irgi meciau savo darba, isejau ir viskas, nerupejo man net sudetinga situacija. jus visada prisiminkit pavyzdzius, kada reikes jus atleist, altleis per diena. taip kad ir jis tikrai galit viska mest ir iseit. aisku reikia normaliai pakalbet, bet laikytis savo. nepakeiciamu nera. Daugiau...

O geriausia hobi paversti darbu. As atsimenu kai kuriau savo versliuka, uz hobi pradejau pinigus gauti. Toks azartas buvo, neskaiciavau nei valandu, nei savaitgaliu, ir vakarais sededavau. Ir atrodo jokiu sunkumu nebuvo, tik didelis nuotykis. Dabar jau rimtai uzsidirbu. Kam sedeti nemegiamame darbe, o dar tokiai jaunai merginai. Tiek galimybiu siais laikais, visas pasaulis atviras. Daugiau...

Laukinio kapitalizmo grimasos: darbuotoją išpsausti kaip citriną, ir atsikratyti ... Visa kita - tik psichologinis bla bla bla. Būtų kitaip, pats darbavys pasirūpintų, kad darbuotojas nenusivarytų iki tokio lygio, kad viskas būtų "iki lemputės" Daugiau...

Straipsnis išgalvotas,bet galima pamąstyti apie tokią situaciją.Pirmas žingsnis ir paskutinis - išeiti.Jokių stresų pažabojimų,lauk iš TOKIO darbo.Pabūnat namie,pas tėvus,prie jūros - atsigaunat,tiek atsigaunat,kad jaučiat,jog galit kilt ir eit toliau. O eit reikia.Tai jūsų kelias.Susidedat prioritetus galvoje : šeima,karjera,draugai jums priimtina seka ir pirmyn! Nebijokit keisti,nebijokit kristi,nebijokit netekti. Tik taip atrasit savąjį kelią,tuo pačiu keisitės patys.Veikit,o nesiknaisiokit savyje, negaiškit laiko savęs gailėjimui.Sėkmės naujam startui,išgalvotai 25 metų vadovei. Daugiau...

Labai pažįstama situacija, kai prarandi tikėjimą tuo ką darai, o didelis atlyginimas pagal reikšmingumą tavo gyvenime visiškai netenka prasmės. Pats patyriau, kai perdegi darbe, nebematai jame prasmės ir jauti, kad geriau stovėsi eilėje prie soc. maitinimo įstaigų nei atsikelsi ryte ir važiuosi į tą darbą... Vienintelis sprendimas - mesti darbą, ypač kai dar šeimyninė padėtis ir amžius tą leidžia. Aš tai padariau - pakeičiau kryptį, suradau jame prasmę... Daugiau...

Kiekvienas patiriame stresą darbe vienokiu ar kitokiu būdu. Pasakoti ir postringauti, kad kažko nespėji ir nepadarai dėl nuolat patiriamo streso yra labai klaidinga. Vien sėdint ir komentuojant "Delfyje" jau kažkokios užduoties nepadarai. Nuolat tikrindami šiuolaikinių technologijų pasaulyje socialinių tinklų veiklą, taip pat kažko nepadarome. Šiuo metu atostogauju ir galiu sau leisti komentuoti. Įmonėje atlikome tyrimą apklausą, kiek laiko darbuotojai laiko praleidžia žinių portaluose bei socialiniuose tinkluose. Rezultatai buvo 2-3 valandos darbo metu priklausomai nuo skyrių ir darbo pareigų neskaičiuojant kavos ir parūkymo pertraukėlių. Sprendimas paprastas blokuojamas Wifi ir mobilusis ryšys skambučius priimame per vidinę stotelę interneto portalai taip pat blokuojami. Taip ir baigėsi stresai per pusę metų rezultatais pradėjo džiaugtis ir patys darbuotojai. Darbus baigiame lygiai 17:00 ir jokių darbų po darbo. Paprastas sprendimas, kuris panaikina stresus ir leidžia susikoncentruoti į darbo rezultatus. Daugiau...

Kad įmonėje buvo nesureguliuoti visi darbo procesai, darbuotojai nebuvo motyvuoti, skatinami, nesuprato savo kaip darbuotojo atsakomybių bei savo vietos ir svarbos visoje įmonėje. Išjungti internetą tai represinis sprendimas, labai abejoju ar kažkas ten yra visgi patenkintas. Rezultatai matyt, kad pagerėjo taikant represijas, tačiau darbuotojas pats turi suvokti, kad jis turi dirbti ir tik taip gali užsidirbti pakankamai gerą atlyginimą. Šitoje vietoje kalta vadovybė, nes kitaip nemoka, kaip tik represijas taikyti. Daugiau...

Dauguma vadovu taiko mobinga, kad priverstu darbuotoja elgtis taip kaip jis nori. Kito elgesio jie nera ismoke, dazniausiai jie tai ismoko is savo tevu....kurie budavo griezti, reikalaujantis ir baudzianti. Ar ne tokie musu dauguma vadovu, kurie yra labai vertinami? Nors is tikruju jie sadistai. Daugiau...

Yra tokių bobų kurios ateina į darbą ir trinasi iki 19 -20 val neina namo 16.30, nes jos neapsidirba arba kaip sako daug dirba nespėja... PZU jos niekaip nesupranta kad darbas ne joms yra per LĖTOS, neatskiria kas svarbu kas ne nenori būti namuose žmona mama, paruošti vakarienę normalią, paskaityti TV nekalbant apie hobį jos jo neturi Tokių bobū vaikai blaškosi po praigintas dienos grupes mokykloje Parsivelka kaip kurmės vėlai į namus, bėga pastoviai nuo artimų žmonių nesvarbu vaikas vyras ar mama Daugiau...

Nereikia manyti kad vadovė tai jau kažin kas, kokiam nors padaliniui ši moteris vadovauja tai aukštesni vadovai krauna ant sprando darbus kiek gali ir vis ėda kad per mažai pelno padarei. Čia ne tas geras vadovo darbas kai niekas ant sprando nesėdi. Tokiems vidutinio lygio vadovams tikrai sunku, reikia rezultato pasiekti būtent tau, o tai nelengva. Daugiau...

Išgalvotas straipsnis. Ilgai ir kantriai siekė šios pozicijos ir dar ilgai joje dirbo. O jai dar tik 25 metai! Jei ji mokėsi, tai turėjo baigti maždaug 22 - 23 metų. O kada taip ilgai ėjo kelią iki vadovo posto ir dar jame ILGAI dirbo? Kažkokia pasakėlė, bile tik pinigus gauti, todėl toliau net neskaičiau. Daugiau...

Ir aš pastebėjau, kad 25-metė "ilgai" siekė karjeros. Ilgai - galbūt kokius metus. Kita vertus, dabar madinga manyti, kad jauni yra geresni, tačiau vadovui reikalingas brandumas. Štai kodėl buvo sunku dirbti. Daugiau...

Apjungus naują itin universalų ir liberalų europietišką darbo koderksą su lietuviškose post gariūninėse mutavusiose "firmukėse" (skambiais nelietuviškais pavadinimais, kur marozas vaikšto su šaliku ir galvoja kad jis jau intelektualas) taikomu mobingo metodo, gaunasi ypatingai didelis naujų darbo vietų kūrymas atvykstantiems emigrantams ir šiaip, dar likusiems Daugiau...

Mąstytu,šioje teritorijoje,kažkodėl vis dar vadinamoje valstybe,būtu visiškai kitokia situacija .Didžiajai daliai darbdavių reikalingos "babkės" čia ir dabar,o kas bus ateityje,- jų mastymas taip toli nesiekia... Daugiau...

Nesiskųsk, kad daug darbo, gaunant didelį užmokestį. Visais laikais žmonės, dirbantys nevisai normuotą darbą, jį nešdavosi į namus. Esi jauna, o jau dejuoji - kas bus, kai subręsi? Būdamas darbdaviu, nenorėčiau tokios darbuotojos. Daugiau...

Buvo toks momentas darbe, kad viena kolege susirgo , kitai atostogos, treciai vaikai serga, na ka as uz visas. Ir taip dvi savaites, direktorius tik galva ikisa paziuret ar isvis as dar gyva ir sedziu, ar jau nuvirtau kur nualpus (apildomai ne cento negavau). Kai grizo paprasiau nors savaites atostogu, dvi dienas sedejau ir ziurejau i viena taska, likusias tvakiau namus ir lyginau drabuzius, kad kompensuoti tai kad darbe praktiskai nakvojau. Atsigavau, bet jei taip ilgiau, tai galima visko laukt. Ir ka mane atleido, nes na reikejo darbuotoju mazint pries krize, patikekit aciu , kad stengeisi del imones, niekas NEPASAKE. Daugiau...

Labai silpnų nervų autorė, tokie žmonės niekada nebus vadovais,jei 25 metų jau neatlaiko streso, kiek gi jau padirbta, va kai tau 40 ir nutari,kad gana vadovaut viena,o čia keletą metų padirbo ir jau viskas. Daugiau...

Bet mane juokina zemos pvz maximos kasininke porina per reklama : ''mane zadejo pakelti pareigose'', na ir pasiziuriu kaip dirba tos pakeltos pareigose, pvz iki vyr kasininke, pildai mokescius, isduodi paskolas, parduodi cigaretes, loterijas, draudimus formini, tuo pat metu dirbi kitoje kasoje ir dar tuo pat metu apmokai naujokes/uz, o alga gal koki 50 eur ir daugiau GERIAUSIU atveju :) Daugiau...

Visada stresuoja tie, kurie, dėl savo savybių(fizinių ar protinių) nesugeba dirbti taip kaip kiti, o užimti jam netinkančias pareigas, gauti didelį atlyginimą nori. Daugumas save pervertina, o po to stresuoja, suserga ir praranda viską. Tokiems žmonėms padėti beveik neįmanoma. Daugiau...

Yra tokiu darbu kuriuos sugebetu dirbti nebent koks hakeris - buhalteris - programuotojas - vadybininkas - sekretore . Visi viename. O zmogus ne robotas , yra ir klaidu tikimybe ir laiko ribotumas, o poilsio, seimos poreikiu, savo pomegiu - deja to nebelieka. Daugiau...

Darbo kodeksas nevykęs, net jo autoriai jau šneka apie jo taisymą. Protingas Seimas nepriimų Kodekso, kurį reikia taisyti dar nepradėjus veikti. Tai ko einat balsuoti už partokratų parinktą netikusį Seimą? Suprantat juk, kad jūs tik balsuojat, o renka partokratai, kad, nepakeitus rinkimų įstatymo, geresnio Seimo, geresnės Seimo formuojamos Vyriausybės nematysim. Daugiau...

Isties tai gerai ji padare, nes sveikata brangiau nei gera alga,teko dirbti tokioje imoneje, kur moteriske netgo atsigule i psichuske nuo darbo. O pati isejau irgi is geru pareigu, kadangi stogas pradejo vaziuot, darbas buvo toks, kad 8 atsisedai dirbti, 18/19 val namo, sventinem dienom , savaitgaliais trumpiau bet vistiek spaudimas is vadovu, kad dirbt, gali aisku nedirbti bet iskart rekt pradeda, kad tas ir anas nepadaryta ( nors tie darbai gali laukti, neskubus visiskai). Kartais galvoju kadp asikarsciauvau, bet is kitos puses kolege ten sedinti jau 3/4 metus (turetu dirbti jau puikiai ir ipratus), bet i nuolatiniame strese ir itampoje, ko pasekme irgi ligos. Daugiau...

Ir man taip buvo. Didelis krūvis, atsakomybė, grubūs, šaukiantys darbdaviai. Vieną rytą atsikėlusi nebegalėjau paeit. Negalėjau patikėt kad nuo streso organizmas atsisakė visiškai. Perdegiau. Patekau pas psichiatrą. Davė raminančių vaistų, kad bent naktį pailsėčiau. Palikau tą gerai apmokamą darbą. Dabar dirbu nekvalifikuotą už minimumą. Prireikė 5 metų, kad organizmas atsigautų. Visą laiką kankino baisi depresija, buvau pradėjus vartot alkoholį, keketą kartų teko pagulėt psichiatrinėse ligoninėse. Ir tik dabar pradėjau jaustis geriau. 5 metai išbraukti iš gyvenimo. Va, ką gali didelis stresas. Daugiau...

Kai dirbot nustatytas valandas ir gaudavot nustatytą algą, kai priklausė atostogos, kelialapiai prie jūros ar į sanatoriją. Dabar įmonė duoda mobilų, kad būtum pasiekiamas visur ir visada, nešiojamą kompą, kad dirbtum namie, ir bet kada gali būti atleistas. Norėjot kapitalizmo, ponai, jį ir turite. Daugiau...

Tai yra akivaizdus jauno zmogaus pasidavimo iliuzijai ir kvailinimui pavyzdys. Pirmiausiai pasakykit, kas yra pareigos ar ''karjera'' imoneje ? Kaip norit , kad jus pavadintu - vadovas, projektu vadovas, technikos diretorius ? pasakykit skirtuma.... ? Jus kitoks pasidarot ? O gi ne. Bet tokiais kliedesiai lengva papirkti zmogu, kad jis dirbtu dar daugiau uz nieka, nes jis ale atsakingas. Jei nori , kad bandeles keptu mergaite ir savaitgali, padarai vyresniaja banduciu kepeja, o paskui gal taps ir vyriausia.... kur naktim kepa.... Tai yra vadovo (savininko) sukurti isivaizduojami barjerai, kurie privercia mogu dirbti, daugiau nieko. O is tikro esme yra paprsta darbas=pinigai. Kiek padarai - tiek gauni. Viskas. Bet kokiam darbe tai yra vienintelis susitarimas, kuri supranta visi vyresni ar patyre darbuotojai. Pareigos idomios tik jaunimui iki ~28 metu, kol koses galvoje nera. Daugiau...

Tuo ir skiriasi vadovo alga ir darbininko. Darbininkas išeina, uždaro duris ir jam laisvas laikas, savaitgalis, atostogos. Vadovas taip sau leisti negali. Jis atsako, kad visi algas gautų, kad įmonė uždirbtų. Užtai jo alga didelė ir darbinininkas jos pavydi, vadina vergvaldžiu:). Daugiau...

Juos 100% dengs savinininks, nes darbuotojas tikrai tuo nesirūpins. Jeigu bus bankrotas, darbuotojas tiesiog išeina kitur. Visiems darbuotojams galiu patarti įkurti savo verslą, paimti kreditą, kurti verslą, ir mokėti dideles algas savo darbuotojams. Bijot rizikos? Va už šitą savininkas pelną ir pasiima. Daugiau...

Ne. Esate neteisus. Nereikia taip susireikšmint. Jei ne tie darbininkai, neturėtumėt ką valgyt. Tai jie jus rengia, maitina, uždirba jums atlyginimą. O kad algos mažos, tai natūralu, kad tai sukelia nepasitenkinimą. Taip, jūsų atlyginimas turėtų būt didesnis už paprasto darbininko, bet kad tas skirtumas labai jau didelis. Mano vadovė gauna į rankas 1000. Aš-300. Dirbu su mažais vaikais. Kuo mano darbas mažiau atsakingas, negu jos? Daugiau...

Kad vadovui nereikėtų arti vakarais ir savaitgaliais tam yra darbo pasidalijimas. Mūsiškis atostogauja ir poilsiauja daugiau nei darbuotojai. Paprasčiausiai kiekvienas skyrius turi atsakingus asmenis, kurie dirba praktiškai savarankiškai, nereikia nuolat kištis vadovui, jis tik pastrateguoja ir užsiima stambesniais dalykais. Kartais būna, kad tenka jam padirbti ir ilgiau vakarais ir savaitgaliais o po to dingsta kokiai savaitei į kokius kalnus paslidinėti. Darbai nuo to nei kiek nesustoja, yra jis ar ne. Net keista, kai kuriose įmonėse kur bendraujam be vadovo niekas nieko nuspręsti negali... Kolektyvas pas mus dirba kartu jau daug metų, kadrų kaita maža, tiesa ir žalio jaunimo beveik nėra, dauguma 35-50 metų, kai kurie ir virš. Užtat niekas nestresuoja, darbai padaryti darbo laiku. Atlyginimo gaunam, kaip čia pilietis rašė tikrai ne 1 proc. nuo pelno, visi gauna atlyginimą konkrečius procentus nuo tavo skyriaus uždirbto pelno. Beje buhalterijoje bet kas gali susižinoti finansinius įmonės rezultatus, paslapties nėra. Kadangi esame ir ne didmiestyje, atlyginimai palyginus gaunasi pakankamai neblogi. Daugiau...

Turiu didelę darbo patirtį, per gyvenimą mačiau visokių darbuotojų ir galiu pasakyti, kad ne visada darbas po 15 val. per parą.plius savaitgaliais yra geras darbas. Kartais vienas žmogus darbą padaro per valandą, kai kitas tą patį ir per tris valandas padarytų. Tiesiog reikia rinktis darbą ne tik pagal savo specialybę, bet ir pagal gebėjimus, charakterį ir kitus kriterijus. Aprašyta istorija turbūt išgalvota. Bet aiškiai matyti, kad vadovaujantį darbą mergina dirbo per jauno amžiaus, nes 25-metei dar ir pačiai reikia daug ko išmokt- kad ir planuot savo laiką. Be to, matyt, yra lėtapėdė, nesukoncentruojanti dėmesio, "nesusidėliojanti" nei darbų, nei laiko. Aišku, tada belieka vienintelė išeitis- palikti darbą, kol dar nesusigadino sveikatos galutinai. Jaunimas dabar nori visko iškart: būsto, aukštų pareigų, gerų atlyginimų, bet užmiršta, kad reikia rūpintis savimi ir visų tikslų siekti nuosekliai. Kaip liaudis sako: tiesiog arčiau, bet aplink greičiau. Daugiau...

Atlaikyti didziuli protini kruvi darbe galima tik tada kai yra stiprus palaikymas ir ivertinimas is vadovybes,jei sito nesijaus ,jokie pinigai negelbes.Itemptai dirbdamas zmogus gali issikrauti ar apsiraminti jausdamas ivertinima,rezultato svarba ir t.t.,o pojutis ,kad tau mokame ir uztat reikalaujame padarys tik ligoniu ir tokiu darbu nereikia dirbti.Dirbau vienoje stambioje imoneje atsakingose pareigose.darbas buvo itemptas,plius budavo naktiniu pamainu,bet viska galima buvo pakelti kol nepasikeite direktarius.Is viso istraukiau sesis metus,bet isejau visiskas ligonis,prasidejo bemieges naktys,pakrike nervai,pastovus baimes jausmas.Perejus i kita,ne maziau atsakinga darba,kitoje darbovieteje,sveikata po truputi pradejo taisytis,kol galu gale pasijutau normaliu zmogumi,be baimiu ir fobiju,visada zinojau ko is manes norima,turejau tam tikra sprendimo laisve kaip tai geriau padaryti ir jauciausi ivertintas.Nera tokiu pinigu kurie gali kompensuoti sugadinta nervu sistema ir sveikata,reikia begti nuo blogu vadovu,negalima leisti save zeminti. Daugiau...

Aš tai nesuprantu, kaip reikia savęs negerbti, kad pirmą kartą pavalgyti tik vakare, ar kaip ten buvo parašyta. Kokie darbai (neskaitant gyvybių gelbėjimo) svarbiau už tai? Pinigų uždirbsi (gal) bet anksčiau ar vėliau teks atsigriebti su sveikata Daugiau...

Geras direktorius visada zino kada tu valgai,kada ilsiesi,kokia tavo seimynine padetis,jis tavimi ne tik domisi,bet ir rupinasi,tu sukuri jam didele pridetine verte nuo kurios gauni tik maza procenta.Prisimenu, rusu laikais, direktorius iteike kelialapi ir priverstinai issiunte menesiui i Druskininku sanatorija,grizau kaip naujai gimes,jis pirmas,o ne as suprato,kad butinas poilsis Daugiau...

Prisimenu as buvau 25 ir turejau vadovaujama darba. jau tada turejau ir patirti ir kvalifikacija, mase entuziazmo. tik atlyginima mokejo labai maza (del to ir prieme). kiekviena diena kaip i musi ir stresas kai reikejo gainiot savininko gimines, o tie atvirai bbi dejo ant taves. vienintele nauda gavau siokia tokia patirti, bei grazia eilute CV. Nors dabar jau isbraukiau sita elute nes tapo visiskai nebeaktuali :) Daugiau...

Jo patarimas geras kreipkites pagalbos.Gero specialisto pagalba kainuoja 30 eur kuris dirba o ne is karto bruka vaistus. Tai vieno apsilankymo kaina o ju reikia daug taip kad ir vel pagalba tiems kas gali susimoket. Daugiau...

Kad buti vidutines grandies vadovu reikia but siek tiek debilu - neimt i galva, buti gudruciu, rodyti iniciativa (ne tiek daryti kiek rodyti) tik tada gal bus viskas ok su nervais. dar - kas daug sedi darbe (budinga buhalteriam ir pan.) joks net pats geriausias darbdavis sito neivertins. todel jeigu negaunat uz tai virsvalanziu - jusu pastangos neikanuojamos t.y. bevertes :) Daugiau...

Straipsnis apie merginą, kuri darbe patirdavo nuolatinį stresą ir šalia kabanti preparato padedančio įveikti nerimą, įtampą, stresą reklama. Nejaugi visa šiuolaikinė media prigrūsta tokių užslėptų reklamų? Išgalvotų istorijų, jog tik skatinti pardavimus, apyvartas? Daugiau...

Aš manau,kad psichologė kažką supainiojo.Vietoj užguito darbuotojo jai reikėtų konsultuoti ir mokyti darbdavius,kaip reikia elgtis su savo darbuotojais.Naujai iškepti Lietuvos "verslininkai" visiškai to nemoka Moka nebent su savo išlaikomomis meilužėmis Daugiau...

Vertėjai,vadybininkai ir daugelis kitų profesijų atstovų,atsiradus galimybei,neškite kudašių kuo toliau,nes čia reikalavimai didesni,o apie uždarbį nešnekėsiu,na tikrai mūsų,,biznieriai,, kartu su politikais prarado sveiką protą. Daugiau...

Ne visi pradeda dirbti baige mokslus, kiti sekmingai dirba nuo pirmo ar antro kurso. Jei pradejo dirbti 20metu, tai nieko nuostabaus, kad per kokius 4 metus pasieke vadovaujancias pareigas. Jei zmogui reikia 10 metu laizyti visiems uzpakali, kad pakiltu i vadovaujancias pareigas, tai arba zmogus letas, arba darbas be perspektyvu. O siaip tai pritariu, kad reikia maziau ziureti tuos pareigu pavadinimus. Svarbiausi dalykai yra darbo valandos, darbo sunkumas ir alga. Daugiau...

Saziningu darbu ofise dideliu pinigu neuzdirbsi, kad ir kai besistengtum. Reikia ziureti, kad butu normalus darbo ir algos santykis ir dar liktu laiko gyventi. Nes kai susigadinsit sveikata, tai ne vienai firmai nebusit reikalingi ir niekas is ofiso prie jusu nesedes. O jeigu jau tikrai yra geros pareigos uz gera alga ir galimybe daryti karjera, tai galima ir del pagalbos susitarti, kad butu kas atlieka bent jau paprastus darbelius ir nereiketu paciam lakstyti liezuvi iskorus. Savaitgaliai ir atostogos turi buti skiriami tik asmeniniams reikalams ir poilsiui. Normalios kompanijos vakaruose karta per metus keliom savaitem priverstinai atjungia e-maila ir tarnybini telefona, kad zmogus tikrai pailsetu ir grizes vel nedirbtu iki isnaktu, nes reikia atsakyt visus susikaupusius e-mailus. Nes ten jau atsirado supratimas, kad nuvarytas arklys ilgai nepaars ir niekam naudos toks nusidirbimas neatnesa. Daugiau...

Kokie Jūs verslininkai šventieji. Jei darbuotojas gerai dirba 8 val., jam reikia užkrauti 10 val. krūvį. Jei dar patempia - tai 12 val. O jei jau nepatempia, tai sakote be motyvacijos, lėtapėdžiai ir per jauni rimtam darbui. Su tokiu mąstymu dalis "verslininkų" savo įmonėse dirbs vieni patys, nes aplinkui vien nemotyvuota visuomenė. Daugiau...

Nesu jokia verslininkė, todėl galiu kalbėt tai, ką matau. Būtent dėl tokių darbuotojų, esančių ne savo vietoje, nesugebančių tinkamai susitvarkyti su savo darbu, įstaigoje ar įmonėje būna ir kitiems sunku dirbti. Visada reikia įvertinti savo jėgas ir galimybes. Tiesiog žmonių charakteriai, temperamentai skirtingi ir nieko čia nepadarysi. Daugiau...