Atgal Kita Ankstesnė

Šaltas dušas universitetams: studentai išsakė savo nuomonę

Užkniso ne knygos ar kebabai, o tokie beprasmiški straipsniai ir MOSTA beprasmiškos analizės. Kur Vokietijos, Ispanijos, Italijos, galų gale, GB duomenys? Kokias išvadas galima padaryti, kai netoli Lietuvos Norvegija, o netoli Prancūzijos Albanija? Daugiau...

Nustokit valdžiažmogiai vogti kaip išprotėję ir padarykit Lietuvą klęstinčią, kaip kokią Olandiją, Japoniją, Kiniją, Vokietiją ar kt. Kad žmonės važiuotų į Lietuvą su pasididžiavimu studijuoti lietuvių kalbos, kaip dabar išsivysčiusių šalių gyventojai iš visų jėgų kala korėjiečių kalbą, šalies kuri kažkada tragiškai skurdesnė už Lietuvą buvo. Daugiau...

Manau galėtų būti sistemą su labai aiškiais valstybės pasiūlymais: baigęs univerą A su rezultatais AA, tai dirbi gydytoju - gauni 1500€. Jei nemoka 1500€, tai valstybė padengia skirtumą, jei uždirbi daugiau, tai valstybė nieko nemoka ir visi laimingi. Žmonės galėtų aiškiai suprasti, kad visos galimybės jų rankose. Aišku visa tai galėtų būti su įvairiais apribojimais kaip, kad neteistumas, tinkama darbo etika ir pan. Žmogus aiškiai žinotų, kad įgyjęs tinkamą išsilavinimą gaus atitinkamą atlygį. Tuo pačiu valstybė išsikeltu prioritetus - ar judame link paslaugų sektoriaus plėtros ar labiau prie pramonės ir pan. Daugiau...

Lietuvoj i aukstaji daznai einama, kad paskui galetu aukstai nosi iskeles viesai pasigyrt - O as su aukstuoju! Suprask, protingas esu, o is tikruju durniui ir aukstasis proto neikres. Vienas pazystamas baige aukstaji Lietuvoj, gavo kazkoki laipsni, atvare i anglija issivertes savo diplomus, o darbo centre (job centre) jam pareiske, si specialybe tera techninis issilavinimas ir pas mus uz ja nieks moksliniu laipsniu nedalyna. Na dabar dirba zmogus su aukstuoju per agentura kazkokioj spaustuvej Tottenhame prie printerio, spausdina skrajutes. Jei nori gyvent padoriai, tai geriau jau gera specialybe issirink, suderinus, kas yra paklausu ir ka megsti, kad galetum tobulet, kad tau idomu butu. Daugiau...

Pirmiausia reikėtų išvaikyti visokias mostas, šiknostas, eskaWC ir panašius biurokratinius parazitus. Tada, žiūrėk, ir pinigų liktų, ir nereikėtų tų vargšų lituanistinių institutų jungti ar universitetų naikinti, parduodant pastatus. Daugiau...

Būtent - pritariu. Lietuvoje biurokratinis aparatas užkn... ne tik savo biurokratizmu, bet ir siaubingu nelankstumu. Tai rodo, kad visokiose MOSTA dirbantys asmenys aplamai nemąsto ir net kenkia patys sau (užsitraukdami dėstytojų antipatiją). Netgi tuos pačius dokumentus būtų galima užpildyti, tik tam PASIRINKUS PALANKESNĮ LAIKĄ. O ne tą, kai dėstytojai sėdi naktimis prie studentų siunčiamų jų darbų fragmentų... Tai ką reiškia tokiu laiku atsiųsti biurokratų reikalavimai? Biurokratai nesupranta, ką reiškia pavasaris dėstytojui. Reiškia vieną - arba apleidžiamos studeijos ir pildomis jų lapų šusnys, arba tie lapai užpildomi skubotai ir atmestinai, nes pavasarė tam visiškai nėra laiko. TAD KODĖL TO NEPADARIUS RUDENĮ ARBA METŲ PABAIGOS ŠVENČIŲ LAIKU???? Daugiau...

Matau esi is tu kuriam reikia nuolat pirstu badyt ir rodyt ka turi daryt ir kur eit. Matomai tu tikrai ne savam vezime sedi ir aukstasis tau nereikalingas. Zmogus baiges aukstaji turi pats sugebet tvarkytis savo gyvenima ir but susiplanaves ji. Daugiau...

Pabandžiau Jungtinėje Karalystėje prisiregistruoti su savo lietuvišku diplomu prie darbo skelbimų. Niekaip nepavyko, nes registracija leidžiama tik britiškų diplomų savininkams, nurodant britiško diplomo numerį, studijų kodą ir t.t. taip, kad baigei Lietuvišką universitetą ir be kažkokių ypatingų žinių ar specialybės gali drąsiai mesti tą diplomą į šiukšlių dėžę ir pradėti studijas užsienyje nuo nulio. Ai, pamiršau, kad yra paskurinė išeitis, tai Maximos kasos, jei neturi užtarimo ir pažįstamų Lietuvoje, bet kartais padeda reikiamos lyties klynas siekti karjeros. Daugiau...

Kai negali mokytis norimos specialybės, pyksta, kai baigę ko mokėsi ir negauna darbo irgi blogai. Specialistų reikia ruošti tiek ir tokių kokių reikia, tada bus konkursai, įstos tik to verti ir jei ne visi kur norės, bet gaus darbą. Daugiau...

Kokybe yra prasta. kai as studijavau VGTU tik du ar vienas destytojas per semestra pasitaikydavo kurio buvo idomu klausytis, ruostis jo paskaitoms, gylintis i medziaga. bet deja dauguma buvo tokiu, kurie issitraukdavo savo sena sasiuvinuka ir skaitydavo diktatanta is jo 1,5 val. tokie destytojai tiesiog uzmusdavo. Daugiau...

Vienas, labai retai du dėstytojai iš 7 per semestrą dėstančių, tempia visas studijas kokybės, įdomumo ir paskaitų įvairumo prasme. Universitetuose situacija dabar tokia: mokslas nemokamas, didelė dalis studentų sustoja, nes visi stoja, valstybė ir universiteto administracija apsimeta, kad moka už paskaitas, dėstytojai apsimeta, kad dėsto, o studentai, kad mokosi. Daugiau...

Bet pažiūrėkit, kaip Lietuvoje dėstytojai užverčiami darbais. Iš kur bus ta kokybė, kad dėtytojai neturi nei laiko, nei galimybių ją gerinti? Pavyzdžiui, iš MOSTA gavome didžiulės apimties blankus, kuriuos turime skubiai užpildyti. ir kada tai daryti, kai dabar pats darbymetis? Paskaitų daug, baigiamuosius darbus rašančių studentų - taip pat. Pavasaris - be gali sunkus metas daug studentų turintiems dėstytojams. Bet ar MOSTA biurokratams tai įdomu? Pildykit anketas čia ir dabar. O juk galėtų tai pavesti daryti vasarą, taip pat rudens pradžioje (tuomet darbų mažiau) arba žiemos tarpušventyje. Tuomet yra tinkamiausias metas, o ne dabar. Tad kalbėdami apie kokybę, pradėkime nuo jos vertintojų, kurie savo reikalavimų nelankstumu ir nemąstymų pasiekia, kad ta kokybė būtų kuo prastesnė.... Daugiau...

Dėstytojai pasiruošia savo dėstomo dalyko paskaitų skaidres ir zulina jas metų metais (dažniausiai). Retas dėstytojas intesyviai domisi mokslo ir literatūros naujovėmis ir retas dėstytojas teorinę medžiagą suriša su praktika. Dažnai išsakoma medžiaga, parodomos skaidrės, o 3dalis paskaitų išnaudojamos studentų darbų prezentacijoms. Už baigiamuosius darbus rašančių studentų darbų kuravimą ir paskaitas mokami atlyginimai dėstytojams, tad guostis dėl darbo gausos neetiška pasirinkus tokią profesiją. Daugiau...

Žiūrint kokie universitetai. Pabandyk nebaigęs LSMU dirbti gydytoju, arba nebaigęs KTU - technologijų specu. O štai su socialiniais ir humanitariniais mokslais, tai visuomet taip buvo, kad šių sričių specialybės suteikdavo bendrą išsilavinimą, o rašytoju galėdavai tapti, kai turėdavau ką pasakyti visuomenei (ir, žinoma, jei norėdavai tą padaryti). Daugiau...

Neįsivaizduoju elektriko ar santechniko, kad 900e uždirbtų. Reikėjo, kad skalbyklę ir džiovyklę pajungtų, tai padirbo 2h ir paprašė 100e. Paprasta matematika - padirbi 4h per dieną - gauni 200e. Mėnesyje apie 20 darbo dienų - gauni 4000e. Dabar mokesčiai: nesu tikras, bet atrodo, jog dirba pagal verslo liudijimus, tai už mėnesį kokį 100e susimoka. Aš už tai, kad LT lietuviai dirbtų, bet čia iškreipta darosi viskas. Ukrainiečių, baltarusių atvežtų - viskas susitvarkytų. O dar geriau, kad vietoj vadybininkų štampuotų elektrikus/santechnikus. Juolab, kad tai nėra jau toks purvinas darbas kaip visi įsivaizduoja Daugiau...

Problema vaikai yra ne universitetai- problema yra darbo vietų pasiuloje ir tiesiogiai priklauso nuo darbdavių.Kurie derindamiesi prie ekonominių sąlygų skaičiuoja tik SAVO NAUDAI. Joks universitetas jokia valdžia neprivers darbdavio mokėti didelius atlyginimus vien dėl to kad turi universitetinį diplomą.Dideli pinigai yra uždirbami galva o ne rankom:) Daugiau...

Jaunimas nori gerų atlyginimų .Nori gražiai gyventi, uždirbti daug pinigų .Ilgus metus studentai vargsta studijuodami, , tėvams tai brangiai kainuoja . Studijuoja daugiausia vadybos, ekonomikos , teisės mokslus ar dar velniai žino kokius ten dalykus , o baigę ne tik ,kad niekalą uždirba , iš viso darbų net neranda.Emigruoti reikia. Laimėtų jei pasimokę 1 -2 metus baigtų autošaltkalvių, santechnikų, statybininkų, apdailininkų mokslus tada ir darbų turėtų ir atlyginimai milžiniški būtų.Plytelių klijuotojo ir santechniko (gerų , o ne atbuliarankių) beveik du mėnesius eilėje laukėme . Atliko vonios remontą per savaitę. Gerai padarė, bet ir užmokėjome tiek kiek koks nors biudžetininkas teisininkas per tris - keturis mėnesius dar neuždirba. Na bet jei žmonės negalvoja , niekas nekaltas. Tik jie patys. Daugiau...

Juk gamina, kepa zmones , o nauda is ju ZERO!!! Vienetai tik naudos turi. O tai reiskia ZERO!!!! Kodel taip atsitiko? LANZBERGI, ar tau kvailas zmogau nereiketu atsiprasyti jaunimo!?!? Tikrai reiketu!!! Sugriovus infrastruktura Lietuva neturi nieko ka pasiulyti vietinei rinkai ir jauniem zmonem. Net paprasto darbo!?!? Mokintis 4-12 metu ir gauti po 800-1200€!?!? Nusikaltimas kuri surnge Lanzbergis!!!! Todel visi bega i pasauli, kad kazkaip isikurti. Lietuvoje isikurti galima tik labai labai prastai ir be perspektyvos 70% zmonems. Euro Lietuva sajunga kvaila. Daugiau...

Aukštąjį išsilavinimą gali gauti visi kas pageidauja, ne į tą universitetą tai į tą kolegiją tikrai įstos - o jei kolegija dar ne Vilniaus ar Kauno tai ir mokytis visiškai nereikia svarbu laikas nuo laiko pasirodyti, ten dėstytojai kurie taps tavo baigiamojo darbo dar ir baigiamąjį už tave paprašyti parašys, nes irgi darbo vietas išlaikyti nori Daugiau...

Medikų diplomai- be konkurencijos, be to, ten reikia mokytis ir, aišku, daug išmokt. KTU, VU, VGTU- čia dažniausiai irgi reikia mokytis, tiesa, yra specialybių, kur gali ir lengviau prasisukt, ypač jei moki už mokslą. Kituose universitetuose neretai gali lengviau (kartais net nepažinodamas dėstytojų) pralįst negu kai kuriose kolegijose, čia svarbu, ar moki už mokslą. Studentai dirba, universitete pasirodo kokį kartą per savaitę (čia jau gerai), būna, kad dėstytojai ieško studentų, primena, kad ateitų laikyt egzaminą. Kai šitaip "mokomasi", tai ko tas diplomas vertas? Garantuoju: pusė universitetų diplomantų menkai ką sugeba. Žinau vienos nemažos įmonės vadovą, kuris išsiaiškina, ar studentas mokėjo už mokslą, kokiais balais laikė egzaminus ir t.t. Sako, kai tris turėjo mokyti kolegiją baigęs žmogus, o dviejų išmokyti vis tiek nepavyko, tai, sako, per brangiai toks atsieina. Beje, jis moka gerus atlyginimus, pradeda bent nuo tūkstančio. Daugiau...

Kaip gali būti gera studijų programa, universitetuose dauguma laboratorijų įrengimų yra sovietų laikų. Dėstytojai beveik pensinio amžiaus ir moko dar išmokti atmintinai formules ir detalę teorija, kurią pamiršti po 4 savaičių. Ir tas pats dėstytojų kompetingumas... 70% ateina, paskaito skaidres ir paskaita pravesta, jokio sudominimo. Aišku ir aš per daug nesistengčiau 700e gaudamas... Daugiau...

LIETUVOJE NEGALI BŪTI GERA STUDEIJŲ KOKYBĖ, NES PATI SISTEMA YRA YDINGA IR SKATINA BŪTI PRASTU DĖSTYTOJU. Nesunku tai paaiškinti. Dirbame demokratijos sąlygomis, todėl patys studentai yra laisvi rinktis (darbų vadovus, pasirenkamus dalykus). Dėl to nukenčia sąžiningesni, atsakingesni, daugiau dėmesio studentams ir dėstymui skiriantys dėtytojai. Tiesiog juos "užplūsta" studentai - auditorijos pilnos, vadovaujamus darbus rašančių - krūvos. Juk iki šiol nebuvo jokio skirtumo, ar tavo dalyką pasirinko tik 10, ar koks 50 studentų. Ar baigamuosius darbus pas tave rengia tik koks vienas, ar kokie 5-6 studentai. Visi gaudavome vienodai - nei cento tai nepridėdavo, net premijų už tai nebuvo. Teisa, būsiu teisingas - berods nuo 2017-2018 m. jau tarsi ima atsižvelgti ir į studentų skaičių - tik dar neaišku, kokią tai turės įtaką - tai visiška naujiena. Darbo atlygiui neturės, bet gal kokį dėstomą dalyką nuims - bus kiek mažesnis krūvis. Bet, VIS TIEK LABIAU APSIMOKA BŪTI PRASTU DĖSTYTOJU. Tavęs nesirinks studentai, reiškia, turėsi laiko dirbti projektuose - - DAUGIAU UŽDIRBSI, turėsi daugiau laiko dalyvauti konferencijose, rengti publikacijas - ir daugiau uždirbsi, ir GERIČIAU DOCENTU, PROFESORIUMI PATAPSI. Taigi, LIETUVOJE GEROKAI PATOGIAU, PELNINGIAU IR T.T. BŪTI PRASTU DĖSTYTOJU. Daugiau...

Todėl, kad IP.....38 54 mano, kad Valstiečių partijos valdymas Lietuvai yra didelė bėda. Tokia bėda, kokios Lietuva nuo pat 1991 m. (kada buvo pripažinta kaip nepriklausoma šalis) neregėjo. Populistinė, konservatyvių darudikų partija, kuri skatina jaunimą bėgti iš LT. Gerb kolega, nėra jokio pagrindo optimizmui, deja, nėra... Daugiau...

Jei nori, gali priskirti ir prie "užsakomųjų". Bet manęs niekas neužsako - na, jau paračiau, nebesiplęsiu O jei nori - gali laikyti "užsakomaisiais" - man dzin. Kiekvienam neišaiškinsi ir neįrodysi. Daugiau...

Rometio. Nesumokeje uz mokslus diploma gaus tik sumokeje. TVM. Nesumokeje uz mokslus negaus per sesija 10. ASU. Braskiu skynejai Anglijoje sesija laikys kai baigsis braskes. VU. Neislaike sesijos laukiami riomeryje. KTU. Nesimoke neislaikys sesijos. Daugiau...

Visu pirmiausiai,tai Lietuvos moksleiviai ir studentai labai skiriasi poziuriu i moksla nuo Anglijos,Airijos .Jie per mazai mokosi,daugiau laiko skiria pramogoms.Lietuvoje siokia diena pilni prekybos tinklai,kavinukes moksleiviu,studentu,kai tuo tarpu uzsienyje studentus,moksleivius matai tik savaigaliais,klubuose,kavinese.Antra.J ei nori studentas uzsienyje dirbti gydytoju,jis pagal galiojancia tvarka tures islaikyti kvalifikacini egzamina.O jei Lietuvoje isigijai aukstaji issilavinima ir nori dirti nekvalifikuota darba ar statybose,ar virtuveje,tada geriau i CV nerasyti,kad turi aukstaji issilavinima,nes jiems tokiu nereikia,geriau tureti praktika statybu srityje ar virtuveje.O siaip,tai jei galvoji uzsienyje gyventi ir dirbti,tai geriau ir moksla baigti uzsienyje,nes daug saliu nesvarbu kokio lygio bus Universitetas,bet uzskaito tik savo salyje baigtas studijas.Taip,kad jusu tas piketas neturi jokios prasmes.,tiesiog einate patys pries save.Mokykites kokybiskiau,to jums reikia ir laisvu laiku nuo mokslu kazkur puse etato padirbekit,ka daro uzsienio jaunimas,nuo 16 m cia jaunimas jau ruosiasi savarankiskam gyvenimui ir sulauke 18 beveik visi palieka tevus ir gyvena savarankiskai. Daugiau...

Šiaip jau čia yra labai geras dalykas. Neturi universitetas oaruošti konkrečiai praktikai, veikiau priešingai - suteikti tokius mąstymo pagrindus, kuriuos galima būtų pritaikyti sparčiai besikeičiančiam pasaulyje. Norit aiškios profesijos - eikit į profkes. Daugiau...

Kelatas pastabų: 1) Yra dalykų, kuriuos neišvengiamai reikia atnaujinti kasmet, nes viskas gana sparčiai keičiasi; 2) Tiesingai, nuo 2017-2018 m. pagaliau PRADĖTA taižvelgti ir į baigiamuosius darbus rašančius studentus (darbas su jais pagaliau įtrauktas į krūvius) - anksčiau to nebuvo. TAČIAU: 3) Labai prastai reguliuojamas biagiamuosius darbus rašančių studentų skaičius dėstytojui. Jei dėstytojas dirba su studentais, skiria jų darbams nemažai dėmesio - tai pas jį dauguma ir subėga. Šiap studentai yra labai reiklūs, moka gint savo teises, tad juos priversti rinktis atmestiniau dirbančius dėstytojus iš esmės nėra įmanoma; 4) nuo 2017 m. krūvį įtraukiamas tik baigaimuosius (bakalauro, magistro) rašantys studentai. Bet kiek dar yra kursinius rašančių... O su jais taip pat darbo labai daug. O šis darbas ignoruojamas, į krūvius neįtraukimas. Tad jei neturit kitų argumentų - geriau patylėkit. Tai yra rimta problema. IR IŠ ESMĖS SKATINANT ĮDINGĄ PRAKTIKĄ - NORI DAUGIAU UŽDIRBTI, TURĖTI AUKŠTESNĮ VARDĄ (PVZ., PROFESORIAUS) BŪK PRASTU DĖSTYTOJU. Paaiškinti nesudėtinga - prasto dėstytojo nesirenka studentai, tad jis turi daugiau laiko publikacijoms, konferencijoms, projektams :) Tad ir daugiau uždirba ... Daugiau...

Čia kaip su buteliu, pusiau tuščias ar pusiau pilnas. Aš VU mokiausi sovietmečiu, to ką galėjau pritaikyti tikrai buvo mažesnis procentas. Pusė praveriančių tikrai labai gerai, negali kiekvienam studentui būti individuali programa Daugiau...

Į mūsų reklamos agentūrą, kai dar buvom jauni (prieš ~10 metų ) imdavom dizainerius baigusius dailės akademiją. Šviežučius, nes reikėjo, kad kažaks dirbtų už tą minimumą, pats nei tiek negaudavau mėnesio gale. Bet esmė ne tai, o ta, kad jie nemokėdavo NIEKO. Turėdavau žmogų, turintį grafikos dizainerio diplomą, mokyti fotošopo, corelio (jo, dar tada visi Corelį naudojom), aiškinti kaip vizitinę kortelę sukurti, kokie matmenys būna, kokie plakato principai, kaip skrajutę sudėliot... jie ten gaudavo aukštojo mokslo diplomą, kuris būdavo visiškai bevertis darbo rinkoje. Prisipažinsiu, kad dabar, kai išaugom, vos baihusių studentų nebesamdom, sugebam mokėti normalią algą ir galim pasisamdyti jau pažengusius tame reikale, bet aš labai abejoju ar iš tiesų pasikeitė kažkas. Daugiau...

Nelabai idomus tas mokslo lygis niekam. I universiteta dirbt einama, kad gaut grazu prierasa prie vardo ir pavardes, daktaras, profesorius daktaras ir t.t. O kai ateina studentai, tai su jais uzsiimt visiskai nera noro. Daugiau...

Na, gal ir uždirbsi daugiau jei lyginti šaltkalvį su filologu ar istoriku. Bet tu palygink su fiziku, kuris lazerius kuria. 2010-asiais minimumas tokiem buvo 3000Lt į rankas. Dabar ~2000 eur naujokas gauna. Seniai iki 7-10 tūkst. Lietuvoj čia kosmosas. Tai čia ką, neapsimoka į univerą stot? :) Daugiau...

Kai mokslo įstaigos tapo pardavėjais, bet ne žinių tiekėjais, tai ir matosi rezultatai. Kai nesugebama suskaičiuoti, kiek ir kokių reikia specialistų, tai ir prikepama nereikalingų specialistų su aukštuoju mokslu , nors žmonės už mokslą dar ir susimoka... Daugiau...

Jeigu i paskaita ateina 3-5, kiti dirba, dar ka veikia, apie kokias zinias kalbame. Jei negali studentas isgyventi nedirbdamas, nes paskolos mokslui pajuoka ir pasityciojimas is visame pasaulyje veikiamos ir naudojamos sistemos, universitetai tai supranta ir bando toleruoti. Dirba ir uzsienyje studentai, bet ten ir pinigai, ir stipendijos, ir parama bei paskolos visai kitame lygmenyje. Daugiau...

Sakote kadrus ruošiate kiek ir kokių tik sugalvojate ,o darbdaviai tegul iš paskos bėga ir tiems , naujai iškeptiems ,,specialistams,, darbo vietas kuria? Visai nesvarbu ,kad tokių specialybių nereikia, kad jos atgyveno,paseno ? Juk 21 a. kompiuterių , automatikos, biotechnologijų era.Viskas kinta , keičiasi labai greitai ,o universitetų dėstytojai, profesūra skaito iš konspektų , deja, kai kur taip tebėra nuo sssr laikų . Ką ir vėl aplinka kalta? Daugiau...

Na bet čia dirbti reikia,o nori viršininkauti ir piniguose maudytis, bet viršininkų šiandien tiek ,kad jų skaičių stipriai mažinti reikia , jei norime normaliai gyventi . Viršininkų jau keliems dešimtmečiams į priekį priruošta. Daugiau...

Tik visiskas bukagalvis kalbu zinojima sieja su protiniais gebejimais. Aiskinu: kalbas vienodai puikiai ismoksta ir protingi, ir visiski kvailiai. Tai tik juodas darbas, nereikalaujantis absoliuciai jokiu protiniu sugebejimu. Daugiau...

Kaip tu įsivaizduoji kad kiekvienai darbo vietai bus atskira programa? Galų gale jei ir būtų, paruoštų siauros srities specialistą kuris kitur negalės pritaikyti to ką išmoko.Ir dar, suvok terminą - universitetas, plataus profilio universalus specialistas, ir dar, universitetas tik išmoko mokytis, ko reikia visą gyvenimą. Daugiau...

Keletą baigusių KTU kažkokią tai vadybą, Norvegijoje perdengimus statybose lieja, taip pat pažystu baigusį Žęmės ūkio universitetą, Olandijoje plaunantį šiltnamių stogus, velniam tiek metų mokintis, o po to stogą plauti. Daugiau...

Kuriose dėstytojas skaito paskaitą iš skaidrių. Dėstytojas, kuris perduoda naujausias žinias, paskaitoje išdėstytą medžiagą seminarų metu liepia taikyti praktikoje paskaitoje sulaukia viso kurso studentų. Daugiau...

1. Tai, kad neišvengiamai šiuo metu viskas greitai keičiasi, net nekvestionuoju. Ar dėstytojai atnaujina tuos greitai besikeičiančius dalykus, kitas klausimas. 2. Mane vis dar stebina lietuvių nuolankumas. Kiek krauna, tiek vešiu, kol nusibaigsiu. Dėstytojai, kurkite profsąjungas, ginkite savo teises, neleiskite savęs išnaudoti. 3. Studentų skaičių gali reguliuoti pats dėstytojas. Kiek pamenu, studijuojant dėstytojas atsisakydavo dirbti su studentais, kurie nepasižymėjo akademiniais pasiekimais arba paskelbdavo kelias temas ir viskas. 4. Kad kursinius rašančius studentus kas privalomai konsultuotų pirmą kartą girdžiu. Konsultacijos kreipiasi tik tie studentai, manau, kuriems tikrai įdomu ir siekia rezultato. Mūsų kurse nei dėstytojai kalba apie konsultacijas, nei studentams įdomu. O jei jūsų universitete tiek daug dirbama prie kursinį rašančių studentų vėl kyla klausimas - kodėl dėstytojai tyli ir sutinka dirbti nemokamai? Jei nori daugiau uždirbti, daug dirbti turėtų būti norma. End of story. Daugiau...

Ka reiskia paruosimas darbo rinkai? Apie koki paruosim agalima kalbeti, jei daugiau nei puse igytu specialybiu neturi pritaikimo galimybes LIetuvoje? O ir uzsienyje, nes nezino taip gerai kalbos? Jus gal rimtai tikit, kad lazerio specialistas ar mechanikas, ar elektronikas lengvai po universiteto isidarbins Lietuvoje pagal specialybe?? Ar lengvai nuvaziuos i kokia Vokietija ir kita diena isidarbins, ateis i darba, perskaitys instrukcijas ir dokumentacija vokieciu kalba ir viska supras? Ar nueis i darbo meeta ir ten supras, ka nori virsininkas? Tokiu yra vienietai. Todel siulau pabusti is savo sapno, tai jau nejuokinga. Jusu daromas vaizdas, kad visi zengiam salia kitu normaliu ES saliu jau uzknysa. Daugiau...

Nuotaikos studentų kaip ir visų kitų gyvenančių šioje korumpuotoje šalyje. Toks įspūdis, kad jau seniai viskas vyksta taip, kad ne patiems būtų saugu, smagu, prasminga čia gyventi, o lyg iš tikrųjų reikės kažkam aerouoste paskutiniam išjungti šviesą ir nesvarbu ar su įsisavintais pinigais ar be jų būsi Daugiau...

Visi kas mokosi LR universitete tikisi tapti skverneliais, o yra netikeliai ...... ( Riomeris neakivaizdinis )( VGTU pardavinejantys ? disertacijas . Butkevičiui Barsauskui Šimėnams. Vagnoriams .... )( VU pijokas kalvė ) ir dar kiek gražių emeritu. Daugiau...

Šiaip dalis kurso žinių yra universalios ir nekintančios, jas galima ir iš pageltusių konspektų skaityti. Tarp kitko, jeigu studentui gerai įkalama į galva ta universali kurso dalis, jis gana gerai prisitaiko ir pats išmoksta tą kintamąją besikeičiančią kurso dalį. Daugiau...

Netikiu,kad dabartiniai studentai ir abiturientai taip kritiskai masto. Vakar fb populiarioj jaunimo grupej kazkas paklause,kur toliau eit,gimnazija ar profke? Tai nemazai buvo pasiulymu i gimnazija,taip neva geriau pasiruosi aukstajai...Yra toks dalykas,kad visiem tevam atrodo,kad ju vaikas pats nuostabiausias ir megina motyvuot ir kelt ji kuo auksciau ir linki ko geriausio bet nepasidomi kaip siais laikais viskas vyksta. Ta prasme pas juos isisaknyjas senas poziuris,kas buvo ju laikais,kad norint kazko gyvenime pasiekt,zutbut turi pabaigt aukstaji,nesvarbu ka ir kaip bet be aukstojo tu busi niekas. Ir toks poziuris akivaizdziai persiduoda jaunimui,as matau kaip jie gyvena svajoniu pasaulyje ir is auksto ir net paniekinamai ziuri i tuos,kurie neplanuoja baigt aukstosios. Bet realybe tokia,kad tie gabiausi ir profkiniai susitinka uzsienyje dirbdami paprastus darbus,atlyginimu skirtumai taip pat nera tokie jau ispudingi kaip isivaizduoja studijuojantis jaunimas. Daugiau...

Ir pasirode destytoju darbo rezultatai ir kokybe, o jie dar nori didesniu atlyginimu,kai pradesite dirbti atsidave,tada ir algas pakelsime,o dabar mes mokame uz vaiku moksla nemazus pinigus,o jus profesoriai svilpaujate ir nesugebate atlikti savo darbo. Daugiau...